Nuo jaunimo ugdymo kokybės priklauso pasaulio ateitis, dėl to ugdymo procesas privalo turėti aiškią tapatybę, būti kokybiškas ir visada siekti bendro gėrio, sakė popiežius Pranciškus pirmadienį audiencijoje priėmęs aštuonias dešimtis asmenų, dalyvaujančių susitikime, kurį surengė fondas „Gravissimum educationis“.
„Gravissimum educationis“ – tai Vatikano II Susirinkimo deklaracijos apie krikščioniškąjį ugdymą pavadinimas. Fondą šiuo vardu įkūrė popiežius Pranciškus 2015 m. minint Susirinkimo deklaracijos penkiasdešimtmetį. Fondo tikslas – rūpintis, kad katalikiškas ugdymas neatsiliktų nuo mūsų laikais pasaulyje vykstančių istorinės reikšmės permainų.
„Tik atnaujindami ugdymą galime pakeisti pasaulį“, sakė Pranciškus ir davė keletą konkrečių patarimų. Pasak popiežiaus, labai svarbu ugdymą suvokti kaip įvarius elementus ir aspektus apjungiantį „tinklą“. Tinklas – tai mokyklų ir akademinių ryšiai, efektyvesnis mokslinis ir kultūrinis bendradarbiavimas. Tinklas – tai tarpdisciplininis bei transdisciplininis įvairių mokslo šakų ir pažinimo sferų bendradarbiavimas ir tarpusavio sąveika. Tinklas – tai mokslo ir švietimo institucijų dialogas su išore, taip pat su institucijomis ir žmonėmis, atstovaujančiais kitoms tradicijoms ir kultūroms, kad krikščioniškasis humanizmas aprėptų kuo platesnius dabartinės žmonijos akiračius. Tinklas – tai ir dėstytojų bei studentų, mokytojų ir mokinių, taip pat jų tėvų, skirtingoms kartoms priklausančių žmonių bendradarbiavimas, dalijimasis gyvenimo patirtimi.
Kitas popiežiaus patarimas – „neleisti, kad būtų atimta viltis“, „globalizuoti viltį“. Aiškiai matome, kad dabartiniame pasaulyje vykstantį globalizacijos proceso dažnai valdo ekonominiai interesai, kad jis dažnai nutolsta nuo teisingos bendro gėrio sampratos ir dėl to kursto socialines įtampas, ekonominius konfliktus, piktnaudžiavimą valdžia. Globalizuotam pasauliui reikia sielos. Reikia intelektinio ir moralinio ugdymo, kuris sugebėtų skatinti ir iškelti pozityviuosius globalizacijos rezultatus ir laiku pataisyti negatyviuosius.
„Iššūkiai, su kuriai susiduria šiuolaikinis žmogus, yra globaliniai platesne prasme, negu dažnai manoma. Katalikiškas ugdymas nesitenkina tik formavimu protų, kurie plačiu žvilgsniu aprėptų tikrovę, matytų ir tai, kas labiausiai nutolę. Katalikiško ugdymo užduotis ne tik aprėpti plačią pasaulio tikrovę, bet su moraline atsakomybe peržengti laiko ribas, suvokiant, kad šiandien priimami sprendimai turės pasekmių būsimoms kartoms“.
